Vasarinės 2025

Šių metų vasario 21 dieną princesės ir karalaičiai buvo kviečiami į Nemuntono karalystės pokylį, vykusį KTU XI rūmų didžiojoje menėje. O viskas prasidėjo nuo magiškų kanklių skambesių ir susipažinimo su keturiais didingais Nemuntono kraštais. Naujos pažintys mezgėsi ne šiaip sau – pagrindinis pokylio tikslas buvo surasti princui Mantui tą vienintelę! 

Nors muzika ir šokiai karalystėje aidėjo, tačiau ne visi buvo palaiminti mylėti laisvai… O uždrausta meilė suvedė dvi jaunas širdis iš skirtingų pasaulių: Mantas – karališko sosto įpėdinis, o Rugilė – rūmų tarnaitė. Ir nors žinojo, jog lengva nebus, princas pagaliau pasiryžo pristatyti savo mylimąją visuomenei ir pakvietė ją į pokylį. Tarnaitei kilo labai daug abejonių: ar pakankamai gerai ji moka šokti, ar princas ją tikrai myli, ar ji pritaps karališkoje visuomenėje? Laimei, likimas jai buvo palankus ir draugės tarnaitės ją noriai mokino šokti, o netikėtai sutiktos būrėjos patikino, kad princo meilė tikra ir tyra. Tuo tarpu karalystės vyrų sopuliai nekankino – išsiruošę į medžioklę jie stumbrų gal ir nesutiko, tačiau parsinešė dar geresnį „laimikį”, gautą iš netikėtai miške sutiktų laukinių, kailiais apsirėdžiusių ir keisčiausius gėrimus verdančių moterų. 

Išaušus šventės dienai, atėjo metas karaliams išrinkti būsimą marčią. Prisistačius visoms kandidatėms karališkoji šeima niekaip nerado tinkamos marčios… Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad atrankose dalyvaus ir tikroji princo meilė – tarnaitė Rugilė? Po ilgų įkalbinėjimų, kad tik ji vienintelė princui ir visam Nemuntonui tobulai tinka, karalius su karaliene sutiko palaiminti įsimylėjėlių santuoką. Žinoma, su sąlyga, kad Rugilė priims priesaiką, pasižadėdama saugoti kiekvieną šio krašto lopinėlį, nepraleisti nė vieno pokylio, rūpintis tradiciniais apdarais, atiduoti visas jėgas tarpkaralystiniuose turnyruose, puoselėti senąsias tradicijas. Juk toks ir turi būti tikras nemunietis! 

Meilei nugalėjus įvyko ir pokylis – finalinis valdybos pasirodymas. Vieningas šokis, bendra daina, užburianti melodija sujungė ne tik aktyvių, bet ir buvusių nemuniečių, vadovų ir nuliukų širdis. Praėjus oficialiai vasarinių daliai, šventė dar tikrai nesibaigė. Po garsių aplodismentų, gražių žodžių valdybiečiams, veiksmas kėlėsi į šokių aikštelę, skambėjo tradicinės Nemuno dainos, netilo pokalbiai, mezgėsi naujos pažintys. Tiek laukta, o taip greitai praėjo, jog norėtųsi viską išgyventi dar ir dar kartelį!