Spalio 28 d. buvo ypatinga. Nors pabudęs ryte ir pro langą pažvelgęs pamačiau dar vieną cepelininę padangę, su dideliu nekantrumu laukiau vakaro.
Gerai išsimiegojęs kibau į darbus virtuvėje. Gaminau užkandį „Šefo“ konkursui. Tuo pačiu mąsčiau, ar tikrai gera idėja dėvėti prancūzišką beretę, nes viena pasąmonės dalis kuždėjo, kad atrodau kaip Aivaras iš 2002-ųjų „Eurovizijos“, o ne kaip senelis. Tačiau nustūmiau šias mintis į šalį ir pasiryžau į renginį vykti apsirengęs būtent taip.
Po pietų vykau į miestą susitikti su kitais „Nemuno“ vaikinais. Smagiai praleidę laiką bei pasivažinėję limuzinu (taip, limuzinu), atvykome į KTU III rūmus. Pro duris, žinoma, žengėme su daina ir visi kartu. Atidavęs savo duoklę – patiekalą šefo konkursui – buvau palydėtas laiptais link antro aukšto salės. Susidomėjęs žiūrinėjau dekoracijas bei nuotraukas. Iš karto pagalvojau, kad į šią renginio dalį buvo investuota labai daug laiko.
Renginys prasideda. Puikūs merginų pasirodymai bei įdomios ir mūsų, vaikinų, kūrybingumą tikrinančios užduotys. Kas be ko, prieš pirmąją užduotį jaudinausi. Tačiau kuo toliau, tuo užtikrinčiau jaučiausi… Užduotis po užduoties, štai ir likome trys kandidatai. Tušinukas į rankas, žodžių sąrašas. Įprastai laikau save kūrybingu ir rašyti mėgstančiu žmogumi, tačiau tuo metu atrodė, kad smegenyse kažkas „uždėjo bloką“. Teko gerokai pavargti, kol sumąsčiau kaip pateiktus žodžius įterpti į rišlų tekstą.
Tačiau pavyko! Jau po kelių akimirkų didelis būrys Nemuniečių sveikino mane su iškovotu „Misteris Nemunas 2023“ titulu. Tik patvirtinau sau – nerealiai gera būti Nemuniečiu. Pagalvojus – tikrai keista, Nemune esu gana trumpą laiko tarpą, tačiau sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą be jo.
Nuoširdžiai dėkoju nuostabioms merginoms už šiltą ir smagų vakarą.
„Misteris Nemunas 2023“ Dominykas Rimaitis
nemunas_TomaJfoto_258
nemunas_TomaJfoto_79
nemunas_TomaJfoto_284