preloader
Scroll to top

Kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus

Nemunas ir vėl keliauja! Net 4 metus užsitęsusi kelionių po svečias, neįtraukiant Baltijos sesių, šalis sausra pagaliau nutraukta. O keliavome ne bet kur – gruodį, Lietuvoje spaudžiant šalčiui, sumanėme išskristi į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus. 

Arabų pusiasalis pasitiko saule ir alinančiu karščiu, kuris atrodė dar įspūdingiau atskridus iš sniegu užverstos šiaurės Europos. Iškart atvykus į akis krito milžiniški, įvairiausių formų dangoraižiai, kurių ten nesuskaičiuojama galybė. Ir ne tik jie – įvairių išsiskiriančių formų pastatai, dirbtinės salos, fontanai, didžiausias pasaulyje tas, didžiausias anas… Rodos, viskas statoma, kad išsiskirti. Ir iš tiesų, būdamas ten pasijauti tarsi kokiame fantazijų pasaulyje. Na, bet žavėjo ne vien turtai, tačiau ir žemiški dalykai. Niekas neatsisakytų gruodžio viduryje pasideginti ir išsimaudyti šiltoje jūroje, dėmesį prikaustė arabiška dykuma, po kurią teko pasivažinėti ir visureigiais, o derybomis arabiškas turgus galėtų pasivaržyti ir su Kinija. Stebino ir dar keli dalykai: dienomis važiuojant per gatves iš pradžių buvo sunku išvysti vaikštančius vietinius, be to – net 59% JAE gyventojų yra atvykėliai iš Azijos šalių, daugiausia Indijos. Pastarasis faktas lėmė tai, kad bemaž visą kelionę Arabų pusiasalyje galėjome sotintis nebrangiu, tačiau išskirtiniu indišku maistu.

Na, bet atvykome ne tik keliauti, bet ir, savaime aišku, koncertuoti. Visgi čia neapsieita be nesklandumų – pasirodant pirmiesiems kolektyvams sugebėjo įlūžti scena, todėl joje atsirado įdubimas, o ir jos danga ne visai tinkama šokti. Na, bet ir nepaisant nesklandumų pademonstravome arabams ir lietuviškas klumpes, ir svočios mėtymus, ir lietuviškas dainas. Visgi, jeigu tai skamba kaip nesklandumai, kita diena nustebino dar labiau. Kas gi galėjo pagalvoti, kad būtent koncerto metu prapliups lietus, kuris įprastai Dubajuje itin retas svečias? Šlapia scena bei išsijunginėjanti garso aparatūra koncertuoti jau tikrai neleido, tad vietoje to po stogu užkūrėme tikras nemunietiškas kadrūškes, į kurias įtraukėme ir kolektyvus iš kitų šalių, ir susirinkusius žiūrovus!

Kaip gera ir vėl keliauti bei pajausti tikrą nemunietišką vienybę. Gruodžio viduryje grįžę įdegę, siunčiame arabiškos saulės pilnus linkėjimus ir linkime, kad kelionės vėl atgimtų!

 

«Daugiau akimirkų iš kelionės »