Dėkojame kapelos vadovui Romualdui

„Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios,

Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš…“ 

(Salomėja Nėris)

Einant per skirtingus gyvenimo etapus, sutinkame daug pažįstamų, kurie tampa draugais, mokytojų, kurie moko ne tik specialybės paslapčių, bet ir meilės gyvenimui, vadovų, kurie savo pavyzdžiu įkvepia ir skatina augti. Ir tik išskirtiniais atvejais vienas žmogus gali būti ir vadovas, ir mokytojas ir draugas. Toks yra mūsų mylimas kapelos vadovas Romualdas. 

Vasario 16-osios koncertas Kėdainiuose buvo ypatingas ne tik dėl to, kad vyko tokią Lietuvai svarbią dieną, bet ir dėl to, kad tai buvo paskutinis Romualdo Sadzevičiaus, visų mylimo ir gerbiamo kapelos vadovo, oficialus koncertas kartu su mūsų ansambliu. Koncertas buvo kupinas emocijų ir gražiausių jausmų – toks buvo ir vadovo kelias „Nemune“.

„Mes su Romualdu buvome pažįstami nuo studijų laikų, prieš tai kartu dirbome kitame kolektyve, tad prieš 24-erius metus pakviesti vadovą dirbti pas mus buvo nuostabus sprendimas. Visi vadovai turime savo kūrybines idėjas ir charakterius, tad kartais pasibaram, bet galiausiai, visi išliekame geriausiais draugai. Mes šitiek metų kartu dirbome vardan vieno tikslo ir didžiulė laimė, kad išlikome draugais. Mielas Romai, džiaugiuosi, kad likimas mus suvedė. Dirbti kartu man buvo didžiulė garbė ir džiaugsmas…“ – jautriais žodžiais dalinosi ansamblio meno vadovė Margarita. 

Vien koncerto atsisveikinimui pasirodė maža, nes norėjosi ir asmeniškesnio, šiltesnio vakaro su ansambliečiais, veteranais bei vadovais. Šventė prasidėjo nuo šventinės ansamblio dainos „Tik tu, tik tu viena“, kuri skambėjo vadovui žengiant juostų tiltu… Sveikinimo kalbas tarė Universiteto rektorius bei jo komanda, vadovai, veteranai bei ansambliečiai. Kapelistai atliko vadovo Romualdo aranžuotus ir gerai žinomus kūrinius, kurių metu šokių aikštelėje valso žingsneliu sukosi poros bei be perstojo skambėjo plojimai.

Vadove, per visus metus, kuriuos praleidote ansamblyje, nebuvo koncerto, prieš kurį nepalinkėtumėte sėkmės, nebuvo kelionės, kuomet neateitumėte autobuse pas studentus ir nedainuotumėte kartu. Kiekviena repeticija – ne tik mokymasis groti instrumentu, bet mokymasis siekti muzikalumo – įsiklausimo, meilės muzikai pajautimo ir svarbiausia, meilės vienas kitam. Jūsų gebėjimas prieiti prie kiekvieno, pajausti emociją ir pasakyti pačius tinkamiausius žodžius, kad kiekvienas iš mūsų pasijaustumėme geriau – didžiulė vertybė, kurią yra pajautę didžioji dalis ansambliečių. Kapela, tikriausiai, niekada nebuvo tokia stipri ir vieninga – tai Jūsų kasdienio darbo vaisius.

Kaip sakėte per paskutinį koncertą Vasario 16-osios proga ir atsisveikinimo vakarą – Jūs esate laimingas. Laimingas, kad galėjote būti ansamblyje, dirbti su puikia vadovų komanda ir studentais. Laimingi esame ir mes, nes Jūs buvote, esate ir būsite mūsų vadovas, mokytojas ir draugas. 

Dėkojame už ilgametį darbą, dešimtis išskirtinių aranžuočių, šimtus įkvepiančių pokalbių ir nesuskaičiuojamas valandas praleistas kartu. Kartą nemunietis – nemunietis visam laikui, tad iki pasimatymo šventėse ir koncertuose, mūsų visų mylimas Vadove!