Istorija
1944 m., tuometiniame Kauno universitete, savo veiklą pradėjo tautinių šokių ratelis, greta kurio ilgainiui pradėjo formuotis liaudies instrumentų orkestras bei vokalinė grupė, o po penkerių metų rugsėjį šie žanrai buvo sujungti į vieną didelį tautinio meno ansamblį. Pirmuoju ansamblio vadovu buvo pakviestas Kauno valstybinio dramos teatro koncertmeisteris Aloyzas Čižas. Jau 1950 m. ansamblio gretas sudarė 70 muzikalių ir veiklių studentų.
Nemuniečiai
Ansamblis puoselėja gilias tradicijas ne tik scenoje, bet ir už jos ribų. Nemuniečiai švenčia 7 tradicines vidines šventes – vaikinų dieną, cementuką, lapkritines (arba gruodines, vasarines), krikštynas, merginų dieną, diplomantus. Taip pat rudenį vyksta ataskaitinis susirinkimas, kurio metu renkama nauja valdyba, aptariami praėję metai, ansambliui rūpimi klausimai.
Pirmoji ansamblio kelionė buvo 1951m. į Maskvą. Tąkart vos susikūrusiam ansambliui buvo užkrauta didžiulė atsakomybė pasirodyti milijoniniame mieste. Bet po puikaus pasirodymo sekė viena kelionė po kitos. Per visą ansamblio gyvavimo istoriją „Nemunas” savo programą parodė net 40 aplankytų šalių – išnaršyta visa Europa, o kelionės pas latvius ir estus yra tapusios kone kasmetinėmis. Tačiau daugeliui nuostabą kelia, jog nemuniečių klumpės lietė ir Kanados, JAV, Kosta Rikos, Venesuelos ir net Kinijos bei Japonijos žemę. Dar labiau stebina tai, jog gana populiari kryptis – Meksika. Joje nemuniečiai yra lankęsi net 5 kartus.
Be kelionių neįsivaizduojamas ansamblio gyvenimas, nuolat stengiamasi, jog kelionės į užsienį vyktų bent jau kartą metuose. Daugybė nuotykių, įspūdžių, kartais ir kurioziškų situacijų, virtusių smagiais prisiminimais – suvenyrai, kuriuos iš kelionių parsiveža kiekvienas nemunietis.
JUODKALNIJA 2023
DUBAJUS 2022
ESTIJA 2022
JAPONIJA 2018
Paprastai ansamblio koncertinė veikla trunka rugsėjo – birželio mėnesiais. „Nemunas” dalyvauja įvairiuose Universiteto, miesto bei šalies renginiuose, šventėse, festivaliuose, tarp jų ir Lietuvos, Kauno bei Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėse. Dažniausiai ansamblis koncertuoja visas kartu, tačiau yra renginių, kuriuose koncertinę programą atlieka tik keli žanrai. Pasirodymus organizuoja tiek ansamblio valdyba, tiek į savo renginius kviečiasi renginių bei švenčių organizatoriai, savivaldybės.
Žinoma, koncertine veikla vien tik Lietuvoje neapsiribojama – „Nemunas” nuolat koncertuoja Latvijoje ir Estijoje, taip palaikomi draugiški santykiai su kaimyninių šalių technologijų universitetais. Taip pat organizuojamos kelionės po įvairius pasaulio kampelius, kur su lietuvių tautiniu menu supažindinama užsienio publika.
Šokėjai
Bene didžiausias ansamblio žanras. Būtent nuo šokių grupės pradėjo kurtis ansamblis, todėl nenuostabu, jog visuomet šokėjams taikomi tik patys aukščiausi standartai. Didžiulė motyvacija, užsispyrimas, atkaklumas, nuoširdus darbas ir pasiaukojimas – pagrindiniai šokėjų bruožai.
Į ansamblį šokti atėję studentai dažniausiai turi sukaupę nemažą patirties bagažą šokant, tačiau yra ne vienas atvejis, kuomet niekad nešokę žmonės sugeba užkariauti net ir didžiausias scenas. Koncertų metu atliekami įvairiausi tautiniai šokiai poromis, taip pat į ansamblio repertuarą įtraukiami tiek vaikinų, tiek merginų šokiai.
Savos žanro tradicijos, draugiškas ryšys, palaikymas ir sveika konkurencija priverčia įsimylėti tautinį meną, todėl daugelis „Nemune” šoka ne vienerius metus.
Šokių grupės vadovė, vyr. baletmeisterė Margarita Tomkevičiūtė
Šokių grupės vadovė Vilma Tiškevičienė
Koncertmeisteris Tadas Kviklys
Mišrus choras
Spalvingiausias ansamblio žanras, jungiantis įvairią muzikinę patirtį turinčius žmones. Tarp chore dainuojančių žmonių yra net ir tokių, kurie visą gyvenimą šoko ar grojo, taip pat ir tų, kurie niekad nedrįsdavo dainuoti viešai. Dainavimas šiame chore neapsiriboja vien tik statišku vaizdu scenoje, todėl repeticijose daug dėmesio skiriama ne tik dainavimo kokybei, bet ir išraiškai, sceniniui judesiui.
Koncertų metu atliekamos įvairios dainos nuo liaudies iki populiariųjų šlagerių ar klasikos, taip pat kūriniai a’capella.
Vokalinės grupės vadovė, dirigentė Roma Paulauskienė
Chormeisteris Gediminas Micka
Liaudies instrumentų orkestras
Liaudiškos muzikos atlikimas neįsivaizduojamas be šio žanro. Tradiciniais instrumentais atliekama muzika sukuria nepaprastą atmosferą ir žavi žiūrovus bei klausytojus. Neretai užsienio publika itin audringai reaguoja į orkestro pasirodymus, nes toks skambesys ir vaizdas jiems yra neįprastas. Be akompanimento dainoms ir šokiams kartu su liaudiškos muzikos kapela orkestrantai dėmesį prikausto ir solo kūriniais.
Orkestre grojama kanklėmis, birbynėmis, lumzdeliu ir skrabalais.
Liaudies instrumentų orkestro vadovas Raimundas Kukanauskas
Kanklių grupės vadovė Asta Jonkutė-Bogdanienė
Liaudiškos muzikos kapela
Jauniausias ansamblio žanras. Žanras subūrė klasikiniais instrumentais grojančius žmones, kurie dievina liaudišką muziką. Koncertų metu ne tik skamba akompanimentas dainoms ar šokiams kartu su liaudies instrumentų orkestru, tačiau neretai kapela turi ir savo solo kūrinių. Smagios polkos, svajingi valsai ar visų puikiai žinomi šlageriai – kapela stebina savo repertuaro spalvingumu ir aranžuočių gausa.
Kapeloje grojama smuiku, klarnetu, akordeonu, kontrabosu bei būgnais.
Liaudiškos muzikos kapelos vadovas Romualdas Sadzevičius