„Nemuno“ kelionė į Japoniją

Dar, rodos, prieš savaitę į veidą alsavęs karštis, santūrūs, bet labai nuoširdūs žmonės, visur girdimas konnichiwa! bei iš pažiūros itin įdomiai atrodantis maistas dabar tapo visą likusį gyvenimą ansambliečių širdyse įstrigusiu prisiminimu. Į šį beveik dvi savaites trukusį nuotykį susipažinti su Japonijos kultūra leidosi net 50 ansamblio „Nemunas“ narių. Išbandymas išties buvo didelis, mat ansambliečiai tolimame krašte turėjo ir itin kilnų tikslą – vietiniams gyventojams pristatyti lietuvių tautinį meną, šalies kultūrą ir, puoselėjant svarbią istoriją, tęsti prieš daugelį metų nutiestą draugystės saitą tarp Lietuvos ir Japonijos. Būtent šia mintimi buvo surengtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minintis kultūros ir meno festivalis „Ritoania NOW“ (liet.k. – „Lietuva DABAR“), kuriame ansamblis „Nemunas“ pristatė savo valandos trukmės programą ir japonus sužavėjo tradicinių instrumentų skambesiais, vaidybiniais šokiais bei širdį jaudinančiomis dainomis.

Ansamblio nariai taip pat buvo sužavėti japonų svetingumu. Jų teigimu, nors japonai kuklūs ir labai santūrus, tačiau norą bendrauti tikrai jautė kiekvienas lietuvis. Jie – šilti ir daug besišypsantys žmonės. Nors patys pirmi užkalbins retai, tačiau juos užkalbinus, užsimezga ne vienas įdomus pokalbis. Ansambliečiai džiaugėsi, kad net septynios Gifu miesto japonų šeimos suteikė galimybę pasisvečiuoti jų namuose, taip dar labiau susipažįstant su japonų kultūra.

Kultūros pažinimą ansambliečiai plėtė ir keliaudami po garsiausias šalies vietas, kur atsivėrė impozantiški gamtos vaizdiniai. Nemuniečiams teko galimybė aplankyti senuosius Japonijos miestus, tokius kaip Nara, Kiotas, Osaka, pamatyti istoriškai svarbias šventyklas bei pavaikščioti bambukų miškais. Taip pat, aplankytas ir vienas didžiausių pasaulio miestų Tokijas, praplėtęs veiklų intervalą dvigubai, o tiems, kurie pavargo nuo visą parą zujančio miesto, teko neeilinė galimybė pasimaudyti karštose versmėse, akies krašteliu žvelgiant į didingąjį Fudžijamos ugnikalnį.

Apie kelionės neįprastumą ir kitoniškumą kalbėjo ir ansamblio senbuviai, kurie stebėjosi, jog į „Nemuno“ kelionę vyko tiek daug žmonių – net 50, kas ansambliui tikrai nėra įprasta! Taip pat, jie džiaugėsi, jog šios kelionės bendra atmosfera tarp ansambliečių šįkart buvo neįprastai gera ir šilta, nemuniečiai noriai vakarais būreliuose traukdavo lietuviškas dainas ar kartu, sulipę ant viešbučio stogo, ilgais pokalbiais sutikdavo auštančius rytus.

Na, gal ir ne tokie ilgi pokalbiai būdavo, visgi svečiavomės tekančios saulės šalyje.