preloader
Scroll to top

Viktorija Gelžinytė

Viktorija – linksma, nuoširdi ir nepakeičiama „Nemuno“ kanklininkė: „Ansamblyje skaičiuoju jau šeštus metus. Kai pradėjau studijuoti Kaune, „Nemuno“ buvau nei mačius, nei girdėjus. Kuomet buvau antrame kurse, čia ateiti pakvietė buvusi ansamblietė Raminta, su kuria kartu grojome kanklininkių ansamblyje Gargžduose. Atėjusi į pirmą repeticiją labai išsigandau. Šešis metus nebuvau sėdėjusi prie kanklių ir, atrodo, jau ir natų nepažįstu. Tačiau po sunkaus darbo ir ilgų repeticijų man pavyko vėl „prisijaukinti“ kankles. „Nemuną“ lankau, nes patinka tautinis menas, tautinis rūbas, patinka, kuomet per koncertą matau susijaudinusius ir besimėgaujančius žiūrovų veidus. Tai prasmingas laisvalaikio užsiėmimas, kuris tapo mano gyvenimo dalimi.“

  • KUO UŽSIIMA GYVENIME
    Dirbu apskaitos prietaisus gaminančioje įmonėje AXIOMA LEZ, esu elektronikos montuotoja.
  • ĮDOMŪS FAKTAI
    1. Jeigu juokiuosi, tai dažniausiai iki ašarų.
    2. Kelionėje galiu dvi paras nemiegoti ir jaustis gerai.
    3. Sudėlioju 3000 detalių dėlionę per tris dienas.
    4. Ir pats įdomiausias faktas – groju kanklėmis.
  • KNYGOS, FILMAI, MUZIKA
    Išskirsiu daugiausiai kartų matytą filmų seriją apie Harį Poterį bei, žinoma, visas septynias knygas apie jį. Kiekvienais metais būtinai bent vieną kartą peržiūriu visas dalis, atrodo, jau viską turėčiau žinoti mintinai, bet atsiranda vis naujų detalių, kurių nebuvau pastebėjusi iki tol. Esu perskaičius daug knygų, tačiau labiausiai įstrigusi – Edmundo Malūko „Šiukšlyno žmonės“. Muzikos klausausi labai įvairios, priklauso nuo nuotaikos, vienos pagrindinės grupės išskirti negalėčiau.
  • GERIAUSIAS PATARIMAS
    Nebijok būti savimi.
  • ATĖJIMO Į „NEMUNĄ“ ISTORIJA
    Ansamblyje skaičiuoju jau šeštus metus. Kai pradėjau studijuoti Kaune, „Nemuno“ buvau nei mačius, nei girdėjus. Kuomet buvau antrame kurse, čia ateiti pakvietė buvusi ansamblietė Raminta, su kuria kartu grojome kanklininkių ansamblyje Gargžduose. Atėjusi į pirmą repeticiją labai išsigandau. Šešis metus nebuvau sėdėjusi prie kanklių ir, atrodo, jau ir natų nepažįstu. Tačiau po sunkaus darbo ir ilgų repeticijų man pavyko vėl „prisijaukinti“ kankles. „Nemuną“ lankau, nes patinka tautinis menas, tautinis rūbas, patinka, kuomet per koncertą matau susijaudinusius ir besimėgaujančius žiūrovų veidus. Tai prasmingas laisvalaikio užsiėmimas, kuris tapo mano gyvenimo dalimi.
  • APIE SAVO ŽANRĄ
    Tikriausiai dar nebuvo nei vienos orkestro repeticijos be vadovo Raimundo anekdotų ir be mūsų, orkestrantų, skardaus juoko.
  • ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS „NEMUNE“
    Įsimintiniausios akimirkos – tai akimirkos iš kelionių su „Nemunu“. Taip pat į atmintį įstrigo „Nemuno“ jubiliejiniai koncertai.
  • ŽODIS NORINTIEMS PRISIJUNGTI PRIE „NEMUNO“
    „Nemune“ ne tik pasirodote ant scenos, susirandate draugų, bet ir aplankote įvairiausias pasaulio šalis!
  • PALINKĖJIMAS DABARTINIAMS NARIAMS
    „Kad skambėtų Kaunas, linktų ąžuolai“.