Rūta Krasnickaitė

Balandžio 25

  • KUO UŽSIIMA GYVENIME
    Šiuo metu dirbu UAB „Mokilizingas“ bendrovėje, esu klientų aptarnavimo centro vadovė. Iš esmės – diriguoju klientų aptarnavimui ir susijusiems procesams daugiau Lietuvoje, mažiau Latvijoje, tada dar nemažai kovoju už teisybę ir daug investuoju, kad mano komanda kasdien į darbą eitų su šypsena, ar bent jau ta šypsena atsirastų įžengus pro ofiso duris.
  • ĮDOMŪS FAKTAI
    1. Moku „vairuoti“ siuvimo mašiną;
    2. Po 22 valandos mano namie yra gimę ir įsigyvendinę daug įdomių projektų: nuo kiliminės dangos ar tapetų plėšymo iki vonios dažymo raudona spalva;
    3. Žiemos savaitgalio rytus mėgstu pradėti eketėje;
    4. Mano namuose nėra išgyvenusi nei viena kambarinė gėlė.
  • KNYGOS, FILMAI, MUZIKA
    Knyga gal Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“, filmas ar atlikėjas yra geriausias tik tam momentui, pagal tuometinę nuotaiką, išgyvenimus, tad tas atsakymas negali būti labai vienareikšmiškas. „Emilija iš laisvės Alėjos“ buvo labai stiprus savo išgyvenimais, „Kalifornijos svajos“ buvo be galo svajingas ir man artimas savo nešama žinute, „Trys stendai Misuryje“– labai žavus, šiek tiek neįprastu siužetu ir nepaprastai stipriu sarkazmu. Lygiai taip pat man ir su muzika – kartais labai patinka Vytautas Kernagis, kartais labai patinka „Burberry“ akustiniai takeliai, o kartais – G&G Sindikatas.
  • GERIAUSIAS PATARIMAS
    Neapsisunkinti, šypsotis ir džiaugtis dalykais.
  • ATĖJIMO Į „NEMUNĄ“ ISTORIJA
    Tai jei neklystu, jau aštunti metai kapsi. Labai įdomios atėjimo istorijos neturiu: visada žinojau, kad baigusi mokyklą šoksiu tautinius šokius, tai tiesiog pasitariau su sese į kurį ansamblį būtų geriausia eiti ir vienareikšmiškai išsirinkau „Nemuną“. Savo laiku ansamblį lankiau dėl žmonių, realizacijos, veiklų, laisvalaikio ir t. t. Dabar vis dar čia esu jau daugiausiai dėl to, kad labai myliu tautinį šokį, apskritai šokį, techniką ir profesionalumą. Esu perfekcionistė daugeliu atžvilgiu – tad man ir šokti svarbu kiek įmanoma geriausiai, svarbu didelis fokusas į techniką, profesionalumą, nuolatinis darbas ir tobulėjimas. Didelis krūvis man patinka, net ir „Nemune“ man jo galėtų būti dar daugiau.
  • APIE SAVO ŽANRĄ
    Man atrodo, kad šokėjai yra glaudžiausią ryšį tarpusavyje turintis žanras. Mes be viens kito – kaip be rankų, ar gal tiksliau – kaip be kojų. Esame labai vienas nuo kito priklausantys: nei repeticijų salėje, nei scenoje negalime būti individualistai. Labai svarbu išmokti vienas kitą jausti, matyti nežiūrint ar net nuspėti partnerio klaidas, pasirūpinti vienas kitu – neturint šito bendrumo ne tik bendras rezultatas bus prastas, bet ir nelaimių galima tikėtis.
  • ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS „NEMUNE“
    Linksmiausios ir nerūpestingiausios akimirkos buvo iš karto po 2011 m. „Gaudeamus“ vykusioje kelionėje į Berlyną, na, o įsimintiniausio laikotarpio titulą visgi priskirčiau pasiruošimą ir dalyvavimą TV projekte „Kadagys“.
  • ŽODIS NORINTIEMS PRISIJUNGTI PRIE „NEMUNO“
    Visų pirma dėl to, kad pažintų pasaulį – ir visiškai ne tiesiogine prasme. Čia yra tokia didelė charakterių, pomėgių, talentų, stiprybių, silpnybių, kompetencijų įvairovė, kurią pažinus iš arti jaunas žmogus turi pilną puokštę ingredientų, iš kurių gali pasirinkti ir susiformuoti savąjį vertybinį pasaulį. Antra, tai kad pabėgtų nuo šablonų ir stereotipų bei pamatytų, kad galima KITAIP, o tas „kitaip“ dažnu atveju yra geriau, kokybiškiau, išradingiau, laisviau, nuoširdžiau. Ir trečia – vardan. Trečia priežastis – kad netikrumo pilnam pasauly turėtų šį tą tikro – bendruomenę.
  • PALINKĖJIMAS DABARTINIAMS NARIAMS
    Buvimas nemuniečiu – ne tik didelė privilegija, bet ir didelė atsakomybė. Kokį kursit – toks jis ir bus. Tai linkiu kurti tokį, kad būtų verta didžiuotis.
Grįžti atgal