Inga Jokimčiutė

Sausio 17

  • KUO UŽSIIMA GYVENIME
    Šiuo metu dirbu Sanitex Promo Food Service pardavimų vadybininke. Kitaip tariant, „stumdau“ prekes maitinimo įstaigose. Labai smagus darbas, nes kasdieną po naujieną, kasdien tobulėju, išmokstu kažką naujo, o ir ofise beveik sėdėti nereikia, visad pas savo klientus sukuosi.
  • ĮDOMŪS FAKTAI
    1) Sako, kad kartais užknisu žmones. Tikrai nesuprantu kodėl.
    2) Mėgstu juodą humorą, sarkazmą, ironiją (mergina 9gag’e nėra mitas).
    3) Kai netingiu, dievinu tinklinį.
  • KNYGOS, FILMAI, MUZIKA
    Labai nemėgstu tokių klausimų, nes į juos niekada neturiu konkretaus atsakymo. Mano skonis šiems dalykams labai įvairiapusiškas, galiu vieną dieną klausyti Ludovico Einaudi, o kitą Justin’o Timberlake’o. Dievinu „Marvel”, „DC”, bet kartu ir „Pearl Harbour“, ir „Neliečiamuosius”, ir dar daug filmų bei knygų. Nieko negaliu išskirti, nes viskas patinka savaip.
    P.S. Šiaip “Sostų karai” šiuo metu Nr.1.
  • GERIAUSIAS PATARIMAS
    „Kad gyventume kūrybingą gyvenimą, mes privalome atsikratyti baimės būti neteisūs”
  • ATĖJIMO Į „NEMUNĄ“ ISTORIJA
    Dabar jau penkti metai „Nemune“ (pagaliau laukia Diplomantai!). Istorija tokia: buvusi nemunietė, mano tuometinė grupiokė ir labai gera draugė Viktorija, neapsikentusi mano nuolatinio dainavimo visur ir visada, kone metus bandė mane įkalbėti ateiti į „Nemuno“ vokalų repeticiją. Tiesa, taip ilgai teko tai daryti, nes galvojau, kad tautinis menas ne man. Ir dar tautiniai rūbai? Buvo ilgas „ne ne ne” kartojimas. Kol galiausiai savo atkaklumu mane įkalbėjo ateiti į VIENĄ repeticiją. Atėjau, padainavau prie pianino ir vadovė pasodino į antrų altų vietą. Ir kaip šiandien prisimenu, laikydama „Rūta žalioji” natas rankose, bandydama susigaudyti ką ir kur čia man reikia dainuoti, pradėjau tiesiog klausytis. Ir tai buvo taip gražu, tobulas skambesys ir tvirti bosų balsai už nugaros... Tada supratau, kad man čia reikia būti. Na, o po to prasidėjo „Nemuno“ tradiciniai renginiai, koncertai, susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, kurie galutinai įtraukė į neretai vadinamą “sektą”. Todėl esu čia šiandien, todėl būsiu ir rytoj.
  • APIE SAVO ŽANRĄ
    Mūsų labai daug. Mes labai faini. Ir mes labai nemėgstam dainos „Mūsų dienos kaip šventė”.
  • ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS „NEMUNE“
    Oi jų buvo be galo daug... Ir pirmos repeticijos nepamiršiu, ir jubiliejaus koncerto, į kurį nepavyko atvykti laiku... Na, bet iš jų visų išskirčiau KRIKŠTYNAS. Niekas neprivers išmesti iš galvos to momento, kai supranti, kad dabar jau esi 100% nemunietis.
  • ŽODIS NORINTIEMS PRISIJUNGTI PRIE „NEMUNO“
    Aš pati buvau iš tų „šiuolaikinių”, kurie mano, kad tik pagyvenę žmonės gali rengtis tautiniais rūbais ir koncertuoti tik tokiems patiems pagyvenusiems žmonėms. Na, dabar galiu jiems pasakyti, kad jie labai klysta. Tautinis menas, ypatingai tokio lygio kolektyve, kaip „Nemunas”, yra įdomus, sudėtingas ir skatinantis tobulėti. Visomis prasmėmis. Čia yra tiek daug veiklos, veiksmo, tiek daug galimybių realizuoti save, kad kiekvienas gali rasti savo vietą „Nemune”.
  • PALINKĖJIMAS DABARTINIAMS NARIAMS
    Naujokams linkiu nebijoti ieškoti savęs, nebijoti iškristi iš komforto zonos, nes tik taip galime tobulėti ir pasiimti iš kolektyvo maksimumą. „Seniams” linkiu neprarasti entuziazmo, lankyti repeticijas ir kelti kartelę kitiems kolektyvams dar aukščiau :-)
    Pampabraram!!!
Grįžti atgal